Labai senas, žilas, lėtas slibinas.

Gyveno žemėje dar tais laikais, kai po ją vaikščiojo dinozaurai, todėl labai skeptiškai vertina žmones ir juos iš esmės ignoruoja. Dažniausia reakcija į žmones: „Eeech, tie žmonės... Va dinozaurai tai būdavo...“

Neatmenamais laikais tarnavo laiko dievams ir rydavo praėjusį laiką.

Visai nebegrėsmingas, nes bedantis.

Dabar tenkinasi paprastesniu, niekur negalinčiu pabėgti maistu – senove dvelkiančiais pastatais ir griuvėsiais, iš lėto čiulpdamas plytas.

Kai labai išalksta, nukanda žmonių skambučius, todėl telefone kartais matome praleistą skambutį, nors telefonas tikrai neskambėjo.

Mėgstamiausias skanėstas – supeliję ir surūdiję (laiko paliesti) daiktai, seni baldai ar rakandai, močiučių drabužiai (dažnai kartu su visomis močiutėmis). Iš žmonių valgomų produktų mėgsta tik pelėsinį sūrį.