Iš vidutinio į vyresnį amžių žengianti slibinaitė senmergė, labai besirūpinanti savo išvaizda ir grožiu.

Nesijautė pakankamai išskirtinė, todėl pasidarė plastinę operaciją: dabar turi dvi uodegas, ir jai skrendant pro šalį į ją atsisuka kiekvienas slibinas.

Bet dažniausiai neskraido („Nenoriu turėti raumeningų sparnų, kaip koks slibinas!“), o stovi užsilipusi ant kalnelio ir deginasi saulėje. Vienu ypu gali prastovėti ir visą savaitę.

Beprotiškai myli visus mažus gyvūnėlius ir vaikus. Atėjusi į parką tarp savo uodegų padaro sūpynes ir leidžia suptis visiems norintiesiems: „Teigiamos emocijos padeda mano kūnui išlikti jaunam.“

Kai laiminga (o laiminga būna laaabai dažnai), juokiasi švelniu, gražiu juoku, tarsi skambėtų krištoliniai varpeliai.